Ką verta aplankyti Turkijoje?

Kaip pamilti Turkiją iš pirmo karto!

Edvardas Žičkus, TV laidų vedėjas, keliautojas, kelionių tinklaraštininkas

Tikriausiai niekada nesate girdėję tikrojo Turkijos vardo, kaskart susimaišote, kas šios šalies sostinė, esate įsitikinę, kad tulpės gimė Nyderlanduose, o levandų karalystė – Provansas Prancūzijoje? Jei taip, vadinasi niekada nematėte tikrojo Turkijos veido. To, kuris slepiasi kažkur tarp smėlėtų Viduržemio jūros paplūdimių ir margaspalvių turgų, gilios istorijos bei ryškių asmenybių ir žmonijos nepaliestų gamtos kampelių.

Edvardas Žičkus, TV laidų vedėjas, keliautojas, kelionių tinklaraštininkas

Edvardas Žičkus, TV laidų vedėjas, keliautojas, kelionių tinklaraštininkas

Kas liečia šalies pavadinimą, tai daugeliui įprastas Turkijos vardas nėra visiškai teisingas, dar 1923 metais ši valstybė oficialiai buvo pavadinta Turkijos Respublika. Ir sostinė ne Stambulas, kaip daugelis mano, o Ankara. Tačiau ne tik tikrasis Turkijos vardas ar jos sostinė daugeliui iki šiol paslaptis. Mitų apie šią, Europos turistų vieną mėgstamiausių krypčių apstu: sakoma, ten į atvykėlį pirmiausia žiūrima, kaip į vaikštantį eurą, apsukrūs prekybininkai kiekviename žingsnyje pasiruošę parduoti tau „katę maiše“, karšto kraujo turkai trokšta sugundyti kiekvieną atostogaujančią damą, o turistiniai objektai jau seniai morališkai ir fiziškai atgyvenę. Jei skaitydami šias eilutes, mintyse kartojate žodžius „taip ir yra“, tuomet bent kelioms akimirkoms pamirškite viską, ką iki šiol girdėjote apie Turkiją, ir leiskite vesti Jus į pažintį su šia šalimi tokia, kokią ją pažinau per dvi dešimtis apsilankymų joje.

„Net aštuoniasdešimt procentų pasaulio lazdyno riešutų eksportuojama iš mūsų šalies“, – sako vietinis, į naujutėlaitį taksi automobilį oro uoste kraudamas mano lagaminus. Nežinau, kuo gali būti naudinga informacija apie riešutus, bet faktas – tikrai negirdėtas, todėl tik nusišypsau ir patogiai kresteliu ant galinės sėdynės.  Mintyse jau sukasi saulės vonių, ilgų smėlėtų paplūdimių ir gaivios jūros vaizdai – to, ką čia neabejotinai atranda kiekvienas. Juk per metus kurortinėje Turkijos dalyje būna 300 giedrų dienų, o vasara trunka net 9 mėnesius ir tuomet vidutinė oro temperatūra siekia šiek tiek daugiau, nei 30 laipsnių šilumos, bet nuo jūros atpučiamas brizas, padeda lengvai priimti karštį. „Vandens ar nemokamo WiFi“, – teiraujasi vairuotojas ir čia pat pagavęs nustebusį mano žvilgsnį, beria žodžius: „jūs, atvykėliai dažnai įsivaizduojate, kad atskridote į šalį, turinčią pasiūlyti tik jūrą, saulę ir viešbučius su „Viskas įskaičiuota“. Jei plačiau atmerktumėte akis, Turkija pakviestų į savo glėbį, o šios pažinties niekada nepamirštumėte“.

Plačiai atmerkus akis ir įtempus ausis iš turkų galima išgirsti daugybę intriguojančių legendų, kurių nerasi kelionių žinynuose ar atostogų kataloguose. Kad ir pasakojimą, jog Senelis Šaltis gimė ne kur kitur, o pietinėje Turkijos dalyje, mažame Pataros kaime (apie tai rašoma net Wikipedijoje). Istorija gana paini ir atsekti tikrąsias Kalėdas simbolizuojančio, per pasaulį keliaujančio ir dovanas visiems dalinančio senuko kilmę, šiandien gal ir neįmanoma, bet paklausyti vietinių energingai pasakojamos istorijos apie kone emigrantą Senelį Šaltį vis tiek smagu. Tuo tarpu kiti turkų atskleidžiami faktai apie jų šalį nesunkiai patikrinami istorijos ar geografijos vadovėliuose, vis dėlto mažai kam girdėti. Tarkim, iki 1934-ųjų tik maža dalis turkų turėjo pavardes. Šios šalies pajūrio ruožas palei Juodąją jūrą tęsiasi lygiai tiek pat, kiek ir kelias nuo Paryžiaus iki Berlyno – 1650 kilometrų. Sena turkiška tradicija liepia kiekvieną tarpduryje pasirodžiusį nepažįstamą atvykėlį priimti taip, tarsi tai būtų Dievo pasiuntinys. Bent jau tris dienas! Turkų abėcėlėje nėra ženklų „X“ ir „Q“, užtat galima rasti lietuviams puikiai pažįstamą raidę „i“. O štai ir kur kas pikantiškesnė įdomybė – europiečių, žinoma, ir lietuvių mylimos tulpės gimė ne kur kitur, o Turkijoje ir tik šešioliktame amžiuje iš ten atkeliavo į Europą. Čia kasmet rengiamas ir levandų žydėjimo festivalis, savo dydžiu kartais nenusileidžiantis ir vykstantiems Provanse. Gerybės, pagamintos iš levandų ir rožių – vienos geriausių lauktuvių namuose likusiems artimiesiems: kosmetika, džemai, namų kvapai, eteriniai aliejai, net papuošalai ar interjerui papuošti skirti suvenyrai. Ir visa tai – už prieinamą kainą.

Pietvakarių pakrantėje įsikūrusi Antalija įsispraudusi tarp Tauro kalnų ir Viduržemio jūros – viena populiariausių turistinių vietų visoje Turkijoje. Garsėja ji ilgomis vasaromis, švelniomis žiemomis, vienais švariausių Europos paplūdimių, pramogų gausa, palmėmis apaugusiomis ilgomis alėjomis, istorinėmis pilimis, ryškiaspalviais vaizdais ir kvapais turtingais turgais. Žodžiu, tai tikras rojus įvairiausių poreikių atostogautojams.

Tačiau, ką daryti, kad atostogos būtų nepamirštamos, o Turkiją pamiltumėte iš pirmo karto? Ir ko nedaryti, kad nesusigadintumėte savo poilsio ir neištuštintumėte kišenių menkaverčiams pirkiniams?

Nors jau dauguma lietuvių yra ilsėjęsi Turkijos kurortuose, tačiau reikia prisiminti – ši šalis ne tik svetinga ir turistus pasitinka atvira širdimi, bet ir yra labai skirtingo mentaliteto, istorijos, kultūros, religijos bei papročių. Tad planuojant atostogas, pirmiausia didelį dėmesį būtina skirti Jūsų poreikius ir galimybes, o ne svajones atitinkančiam viešbučiui. Renkantis jį, vieta yra svarbiausias kriterijus. Todėl pirmiausia, puikiai turite žinoti, ko norite iš savo atostogų.
Ar žadate viešbutyje tik nakvoti, ar planuojate ten leisti daugiau laiko? Ar Jums pakaks viešbučio miesto centre (jie dažniausiai nedideli, tačiau jaukūs, su istorinės architektūros elementais, ištisas kartas valdomi vienos šeimos). Jei tai ne visiškai Jūsų svajonių atostogų formatas, dairykitės vadinamojo „resorto“, tai yra prabangių poilsiaviečių prie pat jūros, kur galėsite į valias degintis ir mirkti baseine, o popietes leisti su knyga gražiame kampelyje prie fontano, mėgautis gardžiu maistu, įvairiais gėrimais, o vakarais – smagiomis programomis.
Tikėtina, kad tokiu atveju 80-90 % atostogų laiko leisite viešbučio teritorijoje, todėl jį derėtų rinktis atsakingai įvertinus savo biudžetą. Kambarys, oro kondicionierius, aptarnavimas, maistas, užsiėmimai, papildomos paslaugos bus tai, kas lems tokių atostogų kokybę.
Jei keliausite su vaikais, turite pasirūpinti, kad būtų išpildyti ir jų norai (užsiėmimai su viešbučio personalu, pramogų parkai, žaidimų aikštelės, vaikų klubai, vaikų diskotekos ir pan.). Kita vertus, jei norite praleisti atostogas romantiškai, šie dalykai nebūtini ar net nepageidaujami. Tada susiraskite viešbutį „tik suaugusiems“. Papildomos paslaugos (internetas, skaitmeninė televizija kambariuose ir kt.) taip pat svarbios. Ar jos teikiamos Jūsų pasirinktame viešbutyje, būtinai pasidomėkite prieš kelionę.

Atkreipkite dėmesį į tai, kas į Jums pateiktus pasiūlymus įskaičiuota, o kas dar kainuos papildomai. Brangiau – ne visada reiškia geriau. Kartais vienodos kategorijos penkių žvaigždučių viešbučio kaina gali skirtis net trigubai vien dėl to, kad… vienas jų šią vasarą tiesiog atsinaujino baseiną ir kuo greičiau nori susigrąžinti investicijas. Be to, penkios žvaigždės čia ne visada reiškia tai, ką Jūs įsivaizduojate – turkai savo viešbučiams mėgsta skirti gerokai aukštesnį įvertinimą, nei jam skirtų europiečiai, todėl prieš užsakant viešbutį pagal viliojančias kelionių katalogo nuotraukas, nepatingėkite internete apie jį pasiskaityti kitų keliautojų atsiliepimų ir gerai pakamantinėkite savo kelionių agentą.

Kai viešbutis užsakytas, lagaminai sukrauti, metas pagalvoti apie įspūdžius, kuriuos vėliau parsivešite iš kelionės. Net, jei ir atostogos lepios, skirti dieną ar dvi pažinti Turkijai, privaloma. Be tradicinių vandens sporto pramogų ir pasivažinėjimų keturračiais, apsipirkimo vietiniuose kvepalų, muilo ar kailių fabrikuose, yra ir kitokių galimybių turiningai praleisti laiką. Kad ir su visa šeima leistis į pusdienio kelionę į Žaliąjį kanjoną, nutolusį kiek daugiau nei 70 kilometrų nuo Alanijos kurorto. Ši vieta susiformavo 1984 metais pastačius beveik 200 metrų aukščio Manavgato užtvanką. Dabar šis kanjonas – vienas didžiausių dirbtinių ežerų pasaulyje, esantis Vakarinėje Tauro kalnų dalyje ir siekiantis daugiau nei 90 kilometrų. Kelių šimtų metrų aukštyje vanduo, dėl jame esančių mineralų, toks smaragdinis, kad nuotraukose atrodo netikras. Vis dėlto, jis tikras. Vanduo vėsus, gylis kai kur siekia net 80 metų. Anksčiau ten buvo gyvenvietė, bet jos pėdsakų nebematyti. Iš vandens kyšantys medžiai ir statūs kalnai dabar sukuria itin paslaptingą atmosferą. Per kelias valandas įveiksite 15 kilometrų vandeniu, kalnuose paragausite krosnyje kepto upėtakio, vištienos, salotų ir vaisių. O tokia išvyka kainuoja apie 50 eurų ir yra verta kiekvieno cento!


Levandų kvapuose paskendusi Isparta – dar viena vieta, kuri puikiai įrodo, jog Turkija ne tik Viduržemio jūros bei saulės lepinama šalis, skirta turistų pilvams prikimšti. Vaizdingais kalnų keliais, vingiuojančiais virš upių, kanjonų ir spygliuočių viršūnių automobiliu per dvi valandas įveiksite beveik porą šimtų kilometrų (atspirties taškas – kurortas Belekas, Alanijoje). Pirmasis sustojimas – Sagalassos (Burdur regionas) – vienas didžiausių antikinių miestų Turkijoje. Nuošalioje vakarinėje Tauro kalnų dalyje esančius griuvėsius siūloma apžiūrėti pasirenkant kelis skirtingus pėsčiųjų takus, vingiuojančius pro buvusį stadioną, olose įrengtas kapavietes, gyvenvietes, amfiteatrą, net… raudonųjų žibintų kvartalą bei įspūdingą centrinę aikštę su vis dar veikiančiais ledinio vandens fontanais. Deja, maudynėms jie nenaudojami, tik gražioms nuotraukoms daryti. Įėjimo mokestis į šį istorinį objektą tesiekia kelis eurus (taikomos įvairios nuolaidos), greta įrengti visi patogumai, o apžiūrėti Sagalassos užtrunka nuo pusvalandžio – iki 4 valandų (derėtų įvertinti karštį ir savo jėgas, nes nemažai teks kopinėti po kalnus). Norintys nuo turkiškų atostogų šurmulio pasprukti ilgėliau, čia gali rinktis ir nakvynę kalnuose įrengtame SPA viešbutyje su baseinu (kaina prasideda nuo 27 eurų). Praleidus kelyje dar gerą pusvalandį, patenki į neaprėpiamo dydžio levandų laukus, kur oras kaip Turkijoje (+35), o vaizdas – tarsi, Pietų Prancūzijoje esančiame Provanse. Jei ne minios turkų turistų, kaip bitės zujančių po levandų laukus (bičių, beje, juose irgi netrūksta), ore tvyrančiais kvapais ir ramybe būtų galima mėgautis visą dieną. O kai kvapų ir spalvų pasidaro gana, tuomet Kečiborlu kaime galima prisėsti jaukioje kavinaitėje paskanauti levandų skonio ledų, arbatos, kavos ir saldainių. Tiems, kurie nutars išmėginti šį dienos maršrutą, grįžtant namo siūlau stabtelti atsigaivinti Saldos ežere, primenančiame druskos jūrą Izraelyje.

Tai tik keletas mano pateiktų pavyzdžių, kaip smagiai ir netradiciškai praleisti kelias atostogų dienas saulėtoje Turkijoje. O štai ir keli patarimai, kurie galbūt padės poilsio neapkartinti nemalonia patirtimi.
Švaistytis pinigais turkiškame turguje bent jau pirmosiomis atostogų dienomis nederėtų. Kol dar viskas atrodo šviežia ir nematyta, kainos lyg ir neperlenktos, o turkų draugiškumas neišpasakytas, susisukti galva gali greit. Tuomet keliaudami namo nerasite sau vietos, mąstydami, kam įbrukti keistos formos odinius krepšius, gatvėje pirktą įtartinos kokybės kaljaną, Aladino lempą primenančius dekoratyvinius šviestuvus iš spalvoto stiklo ar gausybę garsių prekės ženklų padirbinių (nekokybiško audinio, pagaminimo ir iš toli rėkiančių: „Aš – netikras!“). Lauktuvių ir gerybių siūlyčiau dairytis jau įpusėjus poilsiui. Gerai ir gal net po kelis kartus apžiūrėjus sudominusį pirkinį skirtingose parduotuvėlėse, pasiderėjus dėl jo kainos ir akivaizdžiai neparodant pardavėjui, kad jo siūloma prekė Jums tikrai patinka. Nepamirškite, arbata, kuria vaišinama kone kiekvienoje parduotuvėje, ar malonūs klausimai „iš kur atvykai“ bei keletas išmoktų lietuviškų žodžių, tėra mandagumo gestas, bet jokiu būdu ne įpareigojimas ką nors pirkti. Gerai įvaldę derybų meną ir apsiginklavę kantrybe, be kurios joks „shoppingas“ Turkijoje nepavyks sklandžiai, pradinę pirkinio kainą gali sumažinti net perpus. Sakoma, kad derybos pavyko, jei nusiderėjai bent 20-30 %! Kailiai ir auksas? Prieš įsigyjant pirmuosius, derėtų juos įdėmiai apžiūrėti, ne kartą teko girdėti istorijų, kaip tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad „kailiniai, kokius šiemet siūlo garsiausi pasaulio dizaineriai“ iš tiesų būna pasiūti iš mažų kailių lopinėlių, greitai pameta šerius ar, atėjus žiemai, nepatogiai gula ant kūno. Kas liečia auksą, tai jis Turkijoje išties pigesnis, bet tik dėl pigesnės darbo jėgos, nepamirškime, jog šio tauriojo metalo kaina visame pasaulyje vienoda, tiesiog skiriasi jo apdirbo kaštai. Tad, vėl gi labai svarbu atkreipti dėmesį į papuošalo kokybę, skaičiai ir pavadinimai, suraityti garantinėje knygutėje, deja, gali nieko nereikšti. Jei auksą pirksite neatsargiai, grįžę namo galite sužinoti, kad krūvą pinigų išleidote ne jam, o kelių eurų vertės padirbiniui. Tačiau, jeigu lauktuves rinksitės įdėmiai ir nepabūgsite ilgoko derybų proceso, Turkijoje galite įsigyti tikrai kokybiškų ir originalių dovanų.

Tikrų vertybių vos už eurą ar kelis galima rasti sendaikčių turguose, ten ir fauna kitokia ir ore juntama tikra turkiška dvasia. Vietiniuose restoranėliuose nebrangiai paskanausite meze (įvairūs užkandžiai iš kruopų, ankštinių kultūrų, daržovių ir kt.), sukirsite kebabą, koftą, plovo, dolmą (primena lietuviškus balandėlius), įvertinsite vietinę sriubą čiorbą ir atsargiai paragausite airano (rūgštoką skystą kefyrą primenančio gėrimo, kurį turkai vartoja virškinimui gerinti).

Jei man reikėtų įvardinti penkias priežastis, dėl kurių kadaise pamilau Turkiją, tai neabejotinai būtų:

  • turkiški pirties ritualai, vadinamasis hamamas, kurį privaloma išmėginti pirmosiomis atostogų dienomis; galimybė pasitikti saulėtekį oro balione virš Tauro kalnų, Kapadokijoje;
  • maudynės mineralų voniose Pamukalėje;
  • rankų darbo saldumynai su mažu puodeliu įkaitintame smėlyje paruoštos turkiškos kavos;
  • nepakartojami laukiniai paplūdimiai, kuriuos nesunkiai pasiekti galima nuomotu automobiliu, o ten atsidūręs pasijunti, tarsi negyvenamoje saloje, kur aplink – tik rojų primenantys vaizdai ir nė gyvos dvasios.

Esu tikras, kad savąjį Turkijos paveikslą nusipiešite jau pirmąkart nuvykę į šią šalį. O, kad jo spalvos būtų ryškios ir tikros, keliaukite ten atvira širdimi ir namuose palikę visus iki šiol susikurtus stereotipus apie turkiškų atostogų ypatumus!

P.S. – tik nepamirškit kremo nuo saulės.

Poilsinių kelionių paieška

Pasirinkite norimą datą ir atlikite paiešką

Plačiau